Burnoje tirpstantis medaus pyragas | kaip leidžiu pirmąsias atostogų savaites

ilgai lauktos atostogos prasidėjo jau prieš porą savaičių, kurias leidžiu nuo rutinos ir šurmulio ilsėdamasi Alytuje, pas senelius. 

kol dar buvau Vilniuje, atostogų pradžia mėgavausi mamos iškeptais biscotti, kava ir mados žurnalais.

 o jau besibaigiantis pirmasis vasaros mėnuo verčia susimąstyti, ką jau spėjau nuveikti per greitai lekiančias atostogas. na, galiu pasigirti tik dvejomis perskaitytomis knygomis, atliktais per gegužę susikaupusiais darbais, pora atrastų tikrai gerų beauty produktų, netrukus pasirodysiančiu dar vienu haul įrašu, kuris, bent jau man, atrodo labai labai labaaai įdomus ir beprotiškai laukiamas. taip pat, atsiradus begalei laisvo laiko, pasisėmiau daugybę naujų idėjų savo tinklalapiui, dėl to artimiausiu metu turėtumėt išvysti daug daugiau įrašų, nei įprastai. dar vienas dalykas, kuriuo galiu pasigirti, tai grįžusi meilė kepimui. kažkada, prieš porą metų, aš kiekvieną savaitę, o ypač rudens bei žiemos vakarais, kepdavau įvairius sausainėlius, pyragus ir keksiukus. man tai buvo pati įdomiausia veikla, nes po jos galėdavau slapčia, tėvams nematant, skanauti savo iškeptų skanumynų. 

tačiau pradėjus mokintis gimnazijoje laikas ėmė nepastebimai tirpti ir kepimui tiesiog nelikdavo laiko, o ilgainiui apie tai visai pamiršau. tačiau dabar, galbūt per pastarąją savaitę atvėsusių orų, o galbūt dauguma laiko praleisto įvairiose žvakių svetainėse (mažas hintas apie jau minėtąjį ateinantį įrašą), paskatino mane vėl pradėti kepti. šie trys išvardinti dalykai (žvakės, kepimas, vėsus oras) man asocijuojasi su jaukiais vakarais namuose geriant arbatą ir valgant ką tik iškeptą pyragą, kai už lango smarkiai pusto. kažkas panašaus :) taigi per paskutines tris dienas iškepiau du pyragus. 

pirmasis buvo Marmurinis keksas. jis man, kad ir kaip būtų gaila, nepavyko, dėl to daugiau į tai nesismulkinsiu.

o antrasis, kurį kepiau šiandien, buvo Medaus pyragas. paprastai tokio pyrago vasarą nesirinkčiau, o ir medaus aš nemėgstu, tačiau nusprendžiau išbandyti ką nors naujo ir dar neragauto. 

norintiems gaivaus ir lengvo pyrago, šio tikrai nepatarčiau :)

 dideliai mano nuostabai, jame medaus skonis jaučiamas labai subtiliai, o pats pyragas labai primena meduolį. galbūt man ir norėtųsi jo šiek tiek lengvesnio, tačiau retkarčiais galima ir tokiu pasilepinti. 

besidžiaugdama atrastu senuoju pomėgiu, nusprendžiau imti ir užrašyti čia visą šio pyrago receptą.

kadangi mano bloge dabar labiausiai vyrauja beauty temos, nusprendžiau jo turinį šiek tiek paįvairinti ir paversti lankstesniu.

            Reikės:

• 70g natūralaus sviesto
• 3 vid. kiaušinių
• 4 v.š. su kaupu medaus
• 1/2 puodelio rudojo cukraus
• žiupsnelio malto cinamono
• žiupsnelio druskos
• šviežiai tarkuotos citrinos žievelės
• esencijos (apelsinų, citrinų ar romo)
• 1 1/2 puodelio miltų

Sviestą ir medų ištirpinkite ant nedidelės ugnies ir išmaišykite. Sumaišykite su cukrumi. Kai ši masė atvės, po vieną įmuškite ir išmaišykite kiaušinius. Įberkite cinamono, esencijos, citrinos žievelės ir druskos. Išmaišykite.

Į tešlą supilkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir viską gerai išmaišykite.

Mišinį supilkite į nedidelę kepimo formą. kepkite apie valandą 180 laipsnių temperatūroje, kol į vidų įsmeigtas medinis pagaliukas neaplips tešla. 

Skanaus!

būtų labai malonu sužinoti, ar ateityje norėtumėt mano bloge išvysti daugiau įvairių receptų, nes per ateinančią savaitę turiu numačiusi pagaminti šiokių tokių skanėstų :) jeigu atsiras norinčių, su mielu noru įkelsiu :)

Goda